BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie “Kilkim Žaibu” 2010

Sunku patikėti, kad nuo paskutiniojo Ossastorium koncerto (Liepojoje, 2008 m. lapkritį) jau prabėgo daugiau negu pusantrų metų. Dar keisčiau, kad po šios ilgos „mEnopauzės” į sceną sugrįžome būtent pagan/ folk/ black metal festivalyje „Kilkim Žaibu”, į kurio formatą niekaip neįsipaišome. Na, KŽ yra tekę groti 2005 metais, tačiau tuomet renginio koncepcija dar nebuvo taip stipriai orientuota į juodmetalį ir pagonybę, kaip atsitiko vėlesniuose festivaliuose.

Tiesa, pagal geriausias marketingo tradicijas buvome užsibrėžę išvis nekoncertuoti, kol neišleisime naujo disko. Bet neplanuotai ilgai užsitęsus albumo įrašams, pamąstėme, kad nieko neprarasime, jei priminsime apie savo egzistavimą gyvu pasirodymu viename iš didžiausių Lietuvos open - air metalo festų.

O priminti jau buvo pats laikas, nes per pastaruosius metus apie Ossastorium koncertinę pertrauką teko išgirsti absurdiškiausių gandų. Nuo nekalto tvirtinimo, kad „Ossastorium iširo” iki užtikrinto įrodinėjimo, jog „Ossastorium nekoncertuoja, nes jų niekur nebekviečia - nebeįdomūs” arba „girdėjau, kad Kingas pas jus būgnais groja”. Ir panašiai. Tingi žmonės prieš skleisdami pletkus užmesti akį į oficialų mūsų grupės tinklapį, kuriame dalinamės visomis naujienomis. Na, beveik visomis.

Vienas dalykas, apie kurį niekur neskelbėme, kad bosistas Justinas praėjusį rudenį išvyko studijuoti į Didžiąją Britaniją, tad mums neliko nieko kita, kaip į Ossastorium penkiastyginko pareigas pakviesti jau mums kartą padėjusį žmogų - orkestrą Giedrių, aka Napalmą. Į jo studiją iš mano rūsio persikėlė ir Ossastorium repeticijos. Visai netoli - į gretimą gatvę (čia nuraminu tuos, kuriems labai svarbu Aukštųjų Šančių undergroundo legendos puoselėjimas).

Kandagi KŽ ruošėmės atlikti porą visiškai naujų kūrinių „Duel” ir „Arcanum”, tad šįkart studijoje praleidome ne vieną valandą šlifuojant jų partijas. Galiausiai buvo pasiektas daugmaž patenkinamas rezultatas.

Nors į KŽ ketinau vykti motociklu, tačiau paaiškėjus, jog turėsime grįžti po koncerto į Kauną, teko šio plano atsisakyti ir vykti automobiliu, kartu vežantis Napalmą ir dėl kompanijos prisijungusį Sound Injected vokalistą Mindaugą. Napalmas, kuriam nuolat tenka „privilegija” būti Sound Injected autobusiuko vairuotoju, šįkart džiaugėsi galįs atsipalaiduoti ir išpliurinti vieną kitą alaus cisterną.

Koncertinių judesių repetavimas

Koncertinių judesių repetavimas

Varnius pasiekėme jau ant scenos grojant vilniečiams bliakeriams - avangardistams „Inquisitor”. Man asmeniškai šiuo metu tai viena įdomiausių LT metalo grupių, tad labai gaila, kad girdėjome juos labai fragmentiškai. Pati Lūksto ežero pakrantė sukėlė daug malonių prisiminimų, kadangi čia, būdamas septyniolikos, tuometinėse 2001 metų „Bliuzo naktyse” sudalyvavau pirmajame savo gyvenime open - air festivalyje.

Bet nostalgijai daug laiko nebuvo, nes netrukus teko ropštis į sceną, kuri nustebino savo dydžiu, solidžia garso ir apšvietimo kokybe. Taip pat geru žodžiu turiu paminėti KŽ organizatoriams talkinusius savanorius, kurie net neprašyti pasisiūlė pakabinti mūsų didįjį tentą su Ossastorium logotipu, ir šiaip daugelyje situacijų padėjo muzikantams.

Visą dieną tvyrojęs karštis reiškė viena - bus audra. Tam morališkai ruošėmės, bet vis tik tikėjomės, kad tai įvyks ne per mūsų pasirodymą. Tačiau tik pradėjus dėliotis daiktus scenoje pastebėjome, kad pradėjo lynoti.

Po kelių pirmųjų akordų lietus prapliupo kaip reikiant, o publika ėmė skanduoti „Audra” (to gabalo jau kelis metus nebegrojame).

Berods, pradėjus groti „Into a Maelstrom” pamačiau nuo ežero pusės dangumi atplaukiantį nenusakomo juodumo audros debesį. Akimirksniu sutemo ir prasidėjo štormas. Ėmė pilti kaip iš kibiro, žaibuoti, o vėjo šuorai nešė vandens purslus net ant mūsų, stovinčių po stogu.

Tačiau atrodė, kad šitas gamtos spektaklis tik įaudrino publiką, kuri nė nemanė bėgti slėptis į palapines. Tai buvo kažkas įspūdingo.

45 minutės scenoje pralėkė nepastebimai. Pertraukose tarp kūrinių norėjosi dėkoti Ossastorium fanams už ištvermę ir palaikymą, bet tiesiog neradau tam tinkamų žodžių, tik „jėga” ir „ačiū”.

Jėga. Ačiū.

Pasibaigus mūsų koncertui teko paskubomis krautis sušlapusius instrumentus bei aparatūrą mašiną viliantis, kad juos išdžiovinus viskas vėl veiks.

O tada buvo galima šiek tiek atsipūsti…

… ir su seniai matytais draugais išlenkti po bokalą.

Gaila, bet dar po gero pusvalandžio teko palikti “KIlkim Žaibu” festivalį su ten tebegriaudėjančiu griaustiniu ir Nahash’ais. Nors buvo planų kitą rytą sugrįžti atgal su motociklais, bet… kažkaip išėjo, kad atsidūriau “Bike show millenium”.

Na,  apie tą renginį galima būtų atskirą istoriją parašyti, bet gal kitą kartą.

Daugiau foto.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (4)

Kingas2010-06-14 23:07

Nu bet ble, pletkai greit vaiksto… :)

SSG2010-06-15 00:02

Turiu pripazinti, kad apsvietimas tai buvo sudas ir skurdus. Pataupyta. Nereikia perdeti.
Palyginti galima su Be2gether (gaila nerandu galerijos) apsvietimu praejusiais metais ar tarkim VA:
http://www.fotogriausmas.lt/?page_id=805&g2_itemId=129432
http://www.fotogriausmas.lt/?page_id=805&g2_itemId=129192
http://www.fotogriausmas.lt/?page_id=805&g2_itemId=129931
http://www.fotogriausmas.lt/?page_id=805&g2_itemId=129396

ir dar: “turiu paminėti KŽ organizatoriams talkinusius savanorius, kurie net neprašyti pasisiūlė pakabinti mūsų didįjį tentą” - :D tai yra elementaru. Tokius dalykus tvarko scenos berniukai. Truputi prajuokino si pastaba.

Justas2010-06-15 10:14

Ir Salakonai i fotke pateko ;)
siaip lietus dave savo isskirtinumo..nei viena grupe kiek pamenu per toki shtorma nebuvo taip palaikoma..vis tik lauke 1.5 metus nesinorejo taip jau pasiduoti..

Dellamorte2010-06-15 15:17

To SSG: dėl apšvietimo nesiginčysiu, kad kažkur buvau geriau. Man grojant netrukdė, o kitų grupių pasirodymų sutemus neteko matyti. Įspūdį padarė scenos dydis ir aparatūra, o į apšvietimą per daug dėmesio neatkreipiau.

Dėl “scenos berniukų” - sutinku, kad tai atrodo elementaru. Deja, tai buvo bene pirmas kartas, kai nereikėjo patiems sukti galvos dėl tento pakabinimo. Tiek Latvijoj, tiek kokiam Mulenruže visur patiems tai tekdavo daryti. Be to, buvo ir kitų malonių niuansų, dėl ko savanorius paminėjau geru žodžiu.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras