BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasakojimas iš “Ralis aplink Lietuvą 2011″. 1 diena. “Kilkim Žaibu”.

Šiemet pagaliau teko sudalyvauti viename kultiškiausių tradicinių motociklų renginių Lietuvoje - “Ralyje aplink Lietuvą” , kurį kasmet rengia Vorai MC. Šiemet renginys buvo skirtas 1941 m. birželio 23-osios sukilimo 70 metinėms paminėti.

Tiesa, iki šiol šiame ralyje būdavo dalyvaujama išskirtinai senais tarybiniais motociklais.  Ir tai, be abejonės, kurdavo ypatingą šio renginio aurą. Atrodytų, paradoksas - patriotinės intencijos ir TSRS gaminta technika. Bet čia reiktų akcentą dėti ant motociklų kilmės, bet jų amžiaus.  Visą maršrutą, siekiantį apie tūkstantį km, Dnepr, Ural ir K-750 veteranams įveikti būdavo nemažas iššūkis.

Paprastai “liulkose” ralio dalyviai veždavosi po antrą išardytą variklį, nes kelyje beveik pasitaikydavo savo “senukus” po kelis kartus perrinkti. Tarpiniuose finišuose “lenktynininkų” laukdavo stovyklavietės, kuriose prie laužų ir stipriųjų gėrimų butelių buvo sėdima iki ryto ir dalinamasi įspūdžiais. Ralio esmė tikriausiai niekam nebuvo tikslas nugalėti, o aplankyti nematytas Lietuvos vietas ir pabūti su bendraminčiais. Legendos byloja, kad kai kurie dalyviai taip “atkakliai” kovodavo dėl nugalėtojo titulo, kad sustodavo pasikepti šašlykų ar nusimaudyti ežeriuke.

Jei pastebėjote, kalbu būtuoju laiku. Taip yra todėl, kad šiemet pirmą kartą ralyje buvo leista dalyvauti šiuolaikiniams motociklams, o dalyvių su “rusais” (taip trumpiau vadinami tarybiniai motociklai) buvo vos trejetas. Visi - Dneprai su šoninėmis priekabomis. Taigi “intrigos” šiemet buvo mažoka, nes vakarietiškiems motociklams tūkstantis km yra vienas juokas, tad tradicinį šarmą suteikdavusių kapitalinių remontų šalikelėse šįkart beveik neprireikė.

Aš dalyvauti į kompaniją prikalbinau gerą bičiulį ir OSSASTORIUM gitaristą Rytį, kuris saviškį enduro klasės “Suzuki Freewind” specialiai į Kauną atsibogino iš Tauragnų. Mums papildoma motyvacija dalyvauti šiemet buvo tai, kad pirmos dienos finišas buvo numatytas festivalyje “Kilkim Žaibu” Varniuose, kuriame su OSSASTORIUM koncertavome pernai, o kaip žiūrovai beveik niekuomet nepraleidžiame.

Oficialūs ralio startai vyko Vilniuje ir Gargžduose, bet kauniečiams buvo leista startuoti iš Jonavos. Tiesa, starto rytą prabudau su beveik iki 39 laipsnių pakilusia temperatūra, tad visa kelionė buvo pakibusi ant plauko. Laimei, mano plaukas ilgas, tai iki pietų sveikata kažkaip pati pasitaisė ir vakarop susikrovę daiktus pajudėjom iš Kauno.

Jonavos “Vorų” klubhauze gavom lapus, kuriuose žymimas išvykimo ir atvykimo laikas tarpiniuose finišuose. Ir, kaip priklauso tikram raliui - techniką papuošėm lipdukais su numeriais :)

Dar kelias minutes šnektelėję su pažįstamais “Vorais” ir pasižvalgę po jų klubhauzą, iš Jonavos pajudėjom link Kėdainių.

Iki Kėdainių nuo Jonavos veda beveik idealiai tiesus ir geras kelias, bet visą laiką pūtė žiauriai stiprus priešpriešinis vėjas, tad man, neturint priekinio stiklo, prie 120 km/h jau sunkiai sekėsi išsilaikyti balne. Radau išeitį - “britvisto” sėdėseną: kojas dėti ant keleivio pakojų, o pačiam beveik atsigulti ant bako. Tokiu būdu vėjo pasipriešinimo nebesijautė, ir gazo rankena pati sukosi iki 140 km/h.

Po kelių km pastebėjau, kad Rytis kažkur atsilikęs, nors žinojau, kad jo Suzukis tikrai tokio greičio nebijo. Stabtelėjus prie Kėdainių, ir Ryčiui prisivijus, paaiškėjo priežastis - naujai uždėti šoniniai krepšiai kaip burės gaudo vėją ir blaško motociklą kaip tik nori. Na, bet kadangi iš anksto buvome nutarę, jog dalyvaujam “ne dėl laiko”, tad dėl apriboto tempo nebuvo ko pergyventi.

Atkarpoje iki pirmojo “pitstopo” Grinkiškyje teko įveikti ir pirmąją apie 7 km žvyrkelio atkarpą. Ryčiui su savo lengvute “endurke” ir pusiau krosinėm padangom tai buvo šventė, bet ir aš su saviškiu žvyrkeliams nepritaikytu kruizeriu sukau palei 90 km/h. Nors, prisipažinsiu, nebuvo labai jauku. O viename netikėtame posūkyje teko ir nemažą adrenalino dozę gauti - iki saugaus greičio nebespėjau pristabdyti, tad beliko labai aštriai guldyti ir tikėtis, kad neiščiuošiu į griovį. Ačiū dievui, toje vietoje žvyras buvo gana kietai suplūktas, tad pavyko išlaikyti sukibimą ir šiaip taip posūkį “išėmiau”. Bet likusią atkarpą iki asfalto nuvažiavau jau gerokai “apsiraminęs”.

Tiesa, Grinkiškyje mūsų niekas nepasitiko, tad turėjome patys skambinti nurodytu numeriu ir laukti atvykstant ralio “teisėjų”.  Per tą laiką apžiūrėjęs motociklą pastebėjau pirmąją “auką” - nulūžusį galinį posūkį, kuris neatlaikė nelygios kovos su ant galinio sparno pritvirtinta palapine.

Beje, Grinkiškio “pitstope” “Vorų” atstovas pažymėjo tik mūsų atvykimo laiką ir kažkur išlėkė savais keliais. Mes su Ryčiu nusprendėme dar atsipūsti ir nuėjom į vietinę kaimo parduotuvę. Ir tik iš jos išėję susigriebėm, kad lapuose liko nepažymėtas mūsų išvykimo laikas. Na, bet numojom į tai ranka.

Pačioje parduotuvėje ir jos prieigose pasisėmėme įspūdžių stebėdami egzotišką vietinį jaunimą, atsakingai besirengiantį švęsti Rasas (krikščioniškai - Jonines) ir dideliais kiekiais gabenantį alkoholio tarą. Tiesa, agresijos savo atžvilgiu kažkaip nesulaukėm. Viso labo teko atsakyti tik į keletą tradicinių klausimų apie kubatūrą, “kiek kainuoja” ir t.t.

Beje, vėliau visą kelią įvairiuose pakelės miestukuose ir kaimuose tą vakarą teko matyti prie laužų susirinkusius Rasų švęsti žmones, tad tai irgi kūrė savotišką aurą mūsų kelionei ir priminė apie Varniuose į “Kilkim Žaibu” susirinkusius draugus.

Iki to vakaro galutinio tikslo dar buvo likę apie 130 km, o laikrodžiai jau rodė 20.30.  Veiksmas Varniuose tuo metu jau buvo gerokai įsisiūbavęs ir pagalvojom, kad reikėtų paskubėti norint tą vakarą dar pamatyti vieną kitą pasirodymą.

Reikia pažymėti, kad atkarpa nuo Grinkiškio iki Raseinių, o nuo jų senuoju Žemaičių plentu iki Laukuvos buvo fantastiška. Nors sinoptikai gąsdino lietumi, buvo saulėta ir giedra. Važiuojant akys ilsėjosi matydamos neaprėpiamas lygumas, o vėliau - smagius kalniukus ir vingius.  Ir man, ir Ryčiui, motociklu šiais keliais teko važiuoti pirmą kartą.

Iki Varnių mynėm beveik be sustojimų. Tiesa, sugebėjom “užblūdinti” Raseiniuose, kur dėl remontuojamo kelio teko apsukti porą ratų miesto gatvėmis, o galiausiai teko sustoti ir studijuoti žemėlapį. Taip, mes buvome tikri oldschool’eriai ir jokiom navigacijom nesinaudojom.

Iš kitų nuotykių paminėtinas epizodas kai nuo mano moto galinio sparno atsikabino vandens butelis ir nuskrido tiesiai po ratais Ryčiui. Na, ir kai ėmus temti kelią priešais peršoko stirna.  Būtume toje vietoje važiavę keliomis sekundėmis anksčiau…

Varnius pasiekėme 22:30. Vietoje jau radome nemažai ralio dalyvių. Kol nuo motociklų nusirinkome daiktus, mūsų didžiam nusivylimui, “Skylė” baigė koncertuoti, tad išgirdome vos porą kūrinių ir tai - iš tolo.

Tą vakarą dar laukė rumunų grupės “Negura Bunget” koncertas ir fakyrų pasirodymas. Tiesa, prieš tai festivalio organizatoriai nutarė pagerbti ralio dalyvius ir pakvietė visus trumpam suvažiuoti prie scenos. Na, vaizdas turėjo būti neblogas.

nuotrauka ne mano, rasta kažkur interneto platybėse
nuotrauka ne mano, rasta kažkur interneto platybėse

Tuo metu scenoje stovėję “Kovarnio” vyrai priminė, kokia proga vyksta šis ralis ir sudainavo Dzūkijos partizanų himną. Beveik visą šitą epizodą radau nufilmuotą etatinio metalistų koncertų įamžintojo Faršo.

Vėliau, kaip sakoma apie baikerių renginius, buvo alus ir tamsa…

Per pirmą dieną įveikta apie 240 km. Antroji diena turėjo būti ne ką mažiau įdomi, bet jautėme, kad gausime lietaus.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

[...] gavosi šiek tiek pasimetęs laike, kadangi niekaip neradau kada prisėsti ir parašyti tęsinio pirmajai daliai. Bet anyway, esu ožiaragis ir nemėgstu nepabaigtų darbų. Tad tęsiu [...]

Darius2012-07-21 13:47

Šauniai aprašyta :) Kitais metasi planuoju prisijungi su pora transalpų (dar nepatenkančių į antikvaro kategorija)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras